taikus

taikùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, táikus, -ì (3) K, LsB263, táikus, -i (1) MitI391, Rtr, KŽ; L 1. Kos55, M, DūnŽ, Grd, Brs, Trk, Yl, Vl nelinkęs kariauti ar kivirčytis, ramaus būdo, geras: Taĩkūs čia žmonys, t. y. sutinka J. Taikì, lyties gražios merga yra gunda dėl berniuko JI491. Gera, taikì motriškikė Šv. Taikì bobikė, nesam susipykusios Rdn. Didžiai taikùs žmogus Ms. Ans didliai taikùs yr Prk. Kitą kartą žmonys taikesnì buvo Krtn. Toks taikus vaikelis tas tamstos Jurgis, kaip jis gražiai mūsų vaikus moko Žem. Dori, maloni ir taiki ūkinykai S.Dauk. Buvo taikus, padorus, paklausus Jzm. Neiškenčiu kaip tas vilkas nekaukęs, taip aš nepasikalbėjęs su taikumi skaitytoju apie vieną antrą mūsų senovės dalykėlį K.Būg. | Muno bėrukas labai taikùs Kal. Bet ans (arklys) y[ra] gražus ir taikùs Žeml. Kiekvienas žvėris, plėšrus ar taikus, užima savo vietą ir ekologinę nišą gamtoje sp.

taikù n.: Viskas gerai, visko gana, viskas taikù, kai nieko neskauda Skr. ║ būdingas geram, švelniam taikingam žmogui: Jis taikaũs būdo NdŽ. ║ rodantis, reiškiantis draugiškumą, sutarimą: Darbe turi vyrauti taiki nuotaika rš.

taĩkiai adv.: Danutos mėlynos akys kaip lino žiedas labai taikiai ir meiliai žiūrėjo V.Piet. Taĩkiai nusiteikęs žmogus DŽ. ║ pagrįstas sutarimu, draugyste, draugiškas: Jei nėr gyvenimo taikaũs, tai nieko nėra Erž.

taĩkiai adv. NdŽ, Tlž: Gyveno žmonės taikiai, nesipykdami ir per daug nesiriedami rš. Kartais viename dideliame medyje gandrai suneša du lizdus, ir juose taikiai gyvena dvi poros rš. Jei nori su kitais taikiai ir dailiai gyventi, reik save parlaužti M.Valanč. Įvairios nemėsėdžių gyvulių rūšys gyveno čionai greta taikiai ir laimingai Mš.

2. esantis ar vykstantis taikos sąlygomis, netrikdomas karo: Jų rankos buvo išsiilgusios taikaus darbo J.Dov. Taikus darbas yra laimės šaltinis rš. | prk.: Per taikų atomą į taikią planetą! rš. ║ pagrįstas taikos politika: Taikiù būdu sureguliuoti ginčus DŽ. Savo ateitį mes siejame su taikiu valstybių ir tautų bendradarbiavimu, visišku smurto pašalinimu iš tarptautinių santykių rš. 3. patogus, tinkamas: Netaikùs dalykas su pirštinėms atvarslus valdyti Dr. Geras, taikiàs pirštines pirksiu J.Jabl(Pš). [Didis aulys] ir sunkus yra, ir ne teip taikus yra nutverti, norint jį parkelti S.Dauk. Pagal muno proto, nėra geresnio, taikesnio ir lengvesnio spasabo patobulinti medžius kaip grutėjimu S.Dauk. ^ Darbas saikus ne visados taikus KrvP(Erž). Darbas saikus, ne taikus Sln, LTR(Šll, Erž).

taikù n.: Daug prisipirkus daiktų, suimti netaiku LMD(Sd). taĩkiai adv. K; MŽ, N: Gero klójimo linai yr taĩkiai atkelti, kad dar nesukrito pakulos M.Unt. Su naginėms yra taikiau eiti stogu neko su klumpiais Gršl. Pilys buvo an skardžiais upių, idant neprieteliai negalėtum taikiai prisiartinti S.Dauk. Tuo paskuojį darbą (purenimą) kuo taikesniai gal atlikti maža mentele arba lopetele daržine S.Dauk.

4. K, LVIV157 tvarkingas, gerai sutvarkytas, išdėstytas: Netaikus, nerėdnus I.

taĩkiai adv.: Netaikiai I.

5. S.Dauk lygus, tiesus: Gija, siūlas taikùs, vadinas, lygus, be jokių bruzguliukų Erž. 6. NdŽ žr. taiklus 1: Jo taikì ranka, iš viensyk nušaus Gs. Ranka yra taikì museliums mušti Vn. Taikùs buvo: džinkt – i nebgyvas Vn.

taĩkiai adv.: Aš labai taĩkiai šaudydavau Ėr.

7. sugebantis prisitaikyti: Landuonis y[ra] dideliai taikì Ms. 8. I, Kos39(Jms) aiškus, sklandus, logiškas (apie kalbą, žodžius).

taĩkiai adv.: Kalba taĩkiai plaukia BŽ229.

9. NdŽ šiltas, geras (apie orą): Taikùs ruduo S.Dauk.